Dictionary of the Lithuanian Language.
atpuoselėti — tr. 1. Š žr. išpuoselėti. 2. atmaitinti, sustiprinti, atgaivinti: Ledvai atpuoselėjau vaiką Ds. Žiemą musia mona atpuoselėt, tik reikia innešt šilmon Ds. puoselėti; atpuoselėti; išpuoselėti; papuoselėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išpuoselėti — tr. BŽ82 rūpestingai prižiūrint išugdyti: Išaugino išpuoselėjo tokią merginą Rd. Kiek aš privargau, kol jį išpuoselėjau Pnd. Reikia daug darbo, kol išpuoselėji jaunutį sodą sp. | Jo veidas buvo miestietiškai išpuoselėtas, kiek saldokas rš. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
papuoselėti — tr. kiek puoselėti: Jai tekę pasidžiaugti savo vaikų laime, papuoselėti vaikaičius rš. puoselėti; atpuoselėti; išpuoselėti; papuoselėti; užpuoselėti … Dictionary of the Lithuanian Language
puoselėti — puoselėti, ėja, ėjo tr. 1. rūpestingai auginti, prižiūrėti: Dukterį teip puoselėja, augina Brž. Gyvulėlius, medelius puoselėja J.Jabl. Puoselėk silpną gyvolį, gal išpuoselėsi lig pavasario, tai turėsi J. Aš vištas puoselėju, ir deda Lg. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
